Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina visus Lietuvos piliečius užsienyje balsuoti Seimo rinkimuose 2008 m. spalio 12 d.

            Balsuoti galima Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat iš anksto balsuoti paštu, pranešus savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimo komisijai.            

Balsuoti galėsite už pasirinktą kandidatą vienmandatėje Naujamiesčio rinkimų apygardoje:

            Gražina Baikštytė- Naujoji sąjunga (socialliberalai)

            Vytautas Bogušis-  Liberalų ir centro sąjunga

            Raimonda Daunienė- Tautos prisikėlimo partija

            Irena Degutienė- Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai

            Juozas Kirdeikis- Darbo partija

            Sergej Kozlovksij- „Fronto“ partija

            Artur Liudkovski- Lietuvos lenkų rinkimų akcija

            Andrius Mazuronis- Partija Tvarka ir teisingumas

            Vytas Navickas- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

            Rimantas Šadžius- Lietuvos socialdemokratų partija

            Jurga Vidugirienė- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

 Taip pat galėsite balsuoti už kandidatus partijų sąrašuose. Pridedame Jums Pasaulio Lietuvių Bendruomenės visuomeninių reikalų komisijos Lietuvos politinių partijų programų, kiek tai susiję su  užsienio lietuviais, įvertinimą. Mums rūpestį sukėlė didelė dalis Tvarkos ir teisingumo (9 iš 11 Seimo narių) ir Darbo partijos (21 iš 23 Seimo narių) Seimo narių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą 2008 m. liepos mėnesį, teigiant kad „Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato, kad vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ NATO narystė yra kolektyvinis aljansas, kuris Lietuvai garantuoja saugumą.

Jei mums pilietybė yra svarbi, parodykime savo lojalumą Tėvynei, balsuodami rinkimuose. Balsavimas yra ne tik teisė, bet ir kiekvieno piliečio atsakomybė bei pareiga. Mūsų politinis aktyvumas lems, kaip Seimas dirbs Lietuvos ir užsienio lietuvių labui. Lietuva bus tokia, kokią mes patys sukursime.  Jei esame Lietuvos tautos dalis, būtinai turime ją kurti kartu.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Visuomeninių reikalų komisijos Lietuvos politinių partijų programose išsakytų nuostatų dėl užsienio lietuvių, įvertinimas

Visos politinės partijos pripažįsta, kad didelė emigracija tapo rimta problema valstybei ir būtina ieškoti būdų, kaip šiuos procesus valdyti. Tačiau tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis savo programose skiria kiek daugiau dėmesio santykių su lietuvių bendruomenėmis nustatymui.

Analizuojant emigracijos kausimą siūlytume pasižiūrėti kiek plačiau – tai ne tik naujieji emigrantai, tačiau taip pat senas veiklos tradicijas turinčios lietuvių bendruomenės JAV, Kanadoje, Vokietijoje …. Užsienyje gyvenantys lietuviai – tai taip pat Lietuvos etninėse žemėse gyvenantys lietuviai. 

TS-LKD galima pagirti už pastangas prognozuoti ir įvardinti galimas grėsmes, kylančias dėl emigracijos ir imigracijos procesų. Kitas esminis dalykas, kuris įrašytas į programą  - tai nuostata, kad Lietuvos pilietybė negali būti atimama prieš piliečio valią. Tai kokybiškai naujas požiūris, kadangi kitų partijų programose deklaruojama spręsti tik „dvigubos pilietybės“ įteisinimo klausimą (pvz. LS), tuo tarpu kai net Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) nepritaria neribotam dvigubos pilietybės įteisinimui. Tačiau TS-LKD programoje randame ir daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Vienur siūloma kurti „globalią Lietuvą“, kitoje vietoje – išeiviai raginami „ne natūralizuotis kitose šalyse ir grįžti į Lietuvą“. Labai abejotina galime pavadinti „lietuvio paso“ suteikimo užsienio lietuviams idėja. Panašus projektas jau įgyvendinamas kaimyninėje Lenkijoje ir atrodo nesusilaukė didesnio susidomėjimo.   

LS savo programoje kalba apie „pakankamą projektinį finansavimą lietuvių bendruomenių kultūrinėms iniciatyvoms…“, TS-LKD apie specialistų siuntimą dirbti lietuvių bendruomenių mokyklėlėse, LirCS apie „aiškių santykių su išeivijos bendruomenėmis nustatymą, lietuvių bendruomenių integraciją į valstybės gyvenimą“. Ta parama dažnai yra reikalinga, tačiau neįmanoma „pakankamai“ finansuoti ir visur nusiųsti specialistų, kurie išmanys lietuvių bendruomenės veiklos specifiką  labiau negu tos bendruomenės atstovai. Valstybė negali stengtis perimti tos veiklos, kuri jau vyksta bendruomenėse. Ji turi būti suinteresuota bendruomenių organizacinės struktūros stiprinimu, savarankiškumu ir vengti daryti jas priklausomomis vien nuo Lietuvos paramos.  

Atrodytų, kad pats pigiausias ir lengviausias būdas „išsaugoti“ į užsienį išvykusius piliečius būtų ilgai trunkančių procedūrų, susijusių su pasų keitimais, santuokų, gimimų apskaita Lietuvoje, kitų dokumentų išdavimais, naikinimas. Apie tai programose nekalbama.

LirCS programoje akcentuojamas bendradarbiavimo su lietuvių bendruomenėmis užsienyje svarba. Tai svarbus akcentas, kadangi užsienyje gyvena ne tik ekonominiai emigrantai. Šiuo metu lietuvių bendruomenės oficialiai registruotos jau 40 šalyse. Jas vienija PLB, turinti dešimtmečiais kauptą patirtį, aiškią organizacinę struktūrą, kultūros, švietimo centrus ir t.t. Partijų programose nėra pasiūlymų siekti bendros su užsienyje gyvenančiais lietuviais strategijos sukūrimo, pasitelkti juos bendram darbui, pasinaudoti sukaupta patirtimi, ryšiais. Trūksta pasiūlymų, kaip užsienyje gyvenančių lietuvių patirtį, organizacinę struktūrą ir ryšius panaudoti Lietuvos interesų stiprinimui pasaulyje.

Visos koncepcijos orientuotos į lietuvių „grąžinimą“ iš užsienio. Tačiau „grįžimas“ priklauso nuo daugelio aplinkybių ir trumpalaikėje perspektyvoje sunkiai prognozuojamas. Programose pasigendama požiūrio, kad „grįžimas“ nebūtinai turi būti fizinis. Jis gali vykti per mokslą, bendrus projektus, investicijas, kultūrinius ryšius. Į kur ir kaip turi „sugrįžti“ Lietuvos etninėse žemėse gyvenantys lietuviai? 

Visos partijos pripažįsta, kad už Lietuvos ribų gyvena beveik trečdalis tautiečių, tačiau tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija (matyt savo programinių tikslų vedama) siūlo įsteigti atskirą instituciją – „Išeivijos departamentą“. Kitos partijos savo programose net nemini Lietuvos Respublikos  Seimo ir PLB komisijos reikšmės, nei jos paskirties ar sudėties.

Regina Narušienė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkė

PLB Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė